- mislinčius
- 2 ×misliñčius, -ià smob. (2) 1. R351, K didelio proto, išminties žmogus: Visi jį vadina misliñčium Mrc. ║ filosofas: Tarp anos gadynės mislinčių, nesakius apie Pitagorą, teisingai šnekėjo apie šeimynos surėdymą Ksenofontas ir Aristotelis Blv. 2. R234, KI720 menininkas.
Dictionary of the Lithuanian Language.